Kantos Seki futbolo kelias prasidėjo Japonijoje, tačiau netrukus jo ambicijos nuvedė gerokai toliau. Noras išbandyti save Europoje, keli metai Vokietijoje ir galiausiai persikėlimas į Lietuvą – šiandien japonas savo karjerą tęsia Mažeikiuose, vilkėdamas FK „Atmosfera“ marškinėlius.
Į Lietuvą Kanta atvyko 2025 metų vasarą, o šiandien yra vienas svarbesnių „Atmosferos“ žaidėjų. Šį sezoną jo sąskaitoje – aštuoni įvarčiai, tačiau vienas jų išsiskiria labiausiai. Balandžio mėnesį LFF taurės rungtynėse su Vilniaus „Žalgiriu“ Kanta Seki 82-ąją minutę prasiveržė tarp dviejų gynėjų ir pasiuntė kamuolį į tolimąjį vartų kampą, taip atnešdamas „Atmosferai“ vieną įsimintiniausių pergalių klubo istorijoje. Tačiau už šio įvarčio slypi kur kas ilgesnė istorija.
Apie savo futbolo pradžią, sprendimą išvykti į Europą, metus Vokietijoje, pirmuosius įspūdžius Lietuvoje ir, žinoma, tą įsimintiną vakarą prieš „Žalgirį“ Kanta Seki papasakojo „Atmosferai“.
Futbolas nuo penkerių
Kantos futbolo kelias prasidėjo gimtojoje šalyje. Būdamas vos penkerių metų jis pradėjo treniruotis akademijoje, o futbolas netrukus tapo neatsiejama jo kasdienybės dalimi.
„Nuo tada žaisdavau kiekvieną dieną. Kai pradėjau lankyti pradinę mokyklą, norėjau tobulėti dar labiau ir būtent tada išsikėliau tikslą tapti profesionaliu futbolininku“, – savo pirmuosius žingsnius futbole prisimena Kanta.
Vien treniruočių jam nepakako. Kanta pasakoja valandų valandas vienas spardydavęs kamuolį, o treniruotis jam padėjo tėtis bei vietinės akademijos žaidėjai. Didelę įtaką jaunajam futbolininkui turėjo šeima ir treneriai.
„Jų patarimai ir palaikymas turėjo didžiulę reikšmę mano tobulėjimui“, – sako jis.
Vienas svarbesnių momentų Kantos karjeroje įvyko 2016 metais. Tuomet jis dalyvavo turnyre Nyderlanduose, o ši patirtis dar labiau sustiprino norą išbandyti save Europoje.
„Tada supratau, kad iš tikrųjų noriu rimtai žaisti futbolą Europoje. Futbolas visada buvo vienintelis dalykas, apie kurį galvodavau.“
Svajonę teko atidėti
Kelias į Europą nebuvo toks paprastas, kaip iš pradžių atrodė. Pandemija ir trauma pakoregavo jo planus, o būdamas 19-os jis jautė, kad prarado dalį labai svarbaus laiko. Vis dėlto pats tikslas nepasikeitė.
„Buvo sunku, bet mano tikslas žaisti Europoje niekada nepasikeitė. Tiesiog susitelkiau į sunkų darbą ir pasiruošimą kitai galimybei.“
Svarbiu atramos tašku tuo metu tapo žmonės, buvę šalia jo. Kanta išskiria reabilitacijos terapeutą ir kitus aplinkinius, kurie padėjo neprarasti motyvacijos ir suteikė jėgų grįžti į aikštę. Galimybės teko palaukti, tačiau galiausiai ji atsirado. 2021 metais Kanta išvyko į Vokietiją, kur prasidėjo naujas jo karjeros etapas.
Pirmasis gyvenimo etapas Vokietijoje buvo kupinas ne tik futbolo, bet ir visiškai naujų kasdienių patirčių.
„Labai džiaugiausi pagaliau galėdamas pradėti savo karjerą Vokietijoje“, – prisimena Kanta.
Tačiau priprasti prie naujos aplinkos nebuvo paprasta. Skyrėsi ne tik taisyklės ir įpročiai, bet ir pats kasdienis gyvenimas. Net važiuoti viešuoju transportu ar nueiti apsipirkti iš pradžių buvo iššūkis. O didžiausia kliūtis buvo kalba.
„Kai žmonės su manimi kalbėdavo vokiškai, mano smegenys tiesiog nustodavo veikti.“
Vis dėlto būtent kalba galiausiai tapo vienu iš būdų įsilieti į komandą. Kantos komandos draugai jį išmokė ne pačių gražiausių vokiškų žodžių, o japonas juos pradėjo vartoti ir su pačiais žaidėjais.
„Tai buvo juokingas būdas po truputį tapti komandos dalimi ir jaustis priimtam.“
Vokietija išmokė nebijoti savęs
Keli metai Vokietijoje Kantai suteikė ne tik žaidybinės patirties. Ten jis išmoko ir vieną svarbią pamoką – aikštėje reikia mokėti išreikšti save.
„Supratau, kaip svarbu išreikšti save. Jeigu aikštėje būčiau drovus, niekas į mane rimtai nežiūrėtų.“
Kanta žino ir tai, kokio žaidimo iš savęs tikisi. Kadangi jam patinka žaisti su kamuoliu ir kuo daugiau jį turėti prie kojų, būtent pasitikėjimas savimi padeda atskleisti geriausias jo savybes.
„Dėl savo žaidimo stiliaus man reikia daug turėti kamuolį prie kojų, ir tai padėjo man parodyti geriausią savo žaidimą.“
Naujas iššūkis – Lietuva
2025 metų vasarą Kanta ieškojo naujos komandos, kai sulaukė „Atmosferos“ pasiūlymo. Pasitaręs su tuo metu jo karjerą prižiūrėjusiu žmogumi, futbolininkas nusprendė priimti naują iššūkį.
„Norėjau išbandyti save naujoje šalyje“, – sprendimą prisijungti prie Mažeikių klubo paaiškina Kanta.
Tiesa, vienas dalykas jį atvykus nustebino labiau nei pats naujas miestas ar šalis.
„Pirmas mano įspūdis apie komandą buvo: „Oho, čia tiek daug japonų!““
Dėl to prisitaikymas prie komandos neužtruko ilgai.
Lietuvos futbolą Kanta prieš atvykdamas žinojo tik iš dalies. Apie mūsų šalį buvo girdėjęs dėl Keisuke Hondos, kuris yra žaidęs Lietuvoje, o daugiau informacijos gavo iš draugų, žaidusių Lietuvoje ir Latvijoje. Apie pačią šalį ir žmones jis daug nežinojo.
Tačiau „Atmosferoje“ netrūko progų nustebti. Bene netikėčiausia patirtis – pasiruošimo metu vasarį žaistas futbolas ant sniego ir ledo.
„Jaučiausi labiau kaip dailiojo čiuožimo, o ne futbolo aikštėje“, – juokiasi Kanta.
Įvartis, kurio nepamirš
Bene ryškiausias Kantos momentas su „Atmosfera“ iki šiol – LFF taurės rungtynės su Vilniaus „Žalgiriu“.
„Tas momentas buvo nuostabus.“
Tačiau įsimintiniausia jam liko ne tik pati akimirka, kai kamuolys atsidūrė vartuose. Kanta labiausiai prisimena tai, kas įvyko iš karto po įvarčio.
„Labiausiai prisimenu sirgalius ir visą komandą, kurie iškart po įvarčio atbėgo kartu švęsti. Tikiuosi, kad likusioje sezono dalyje turėsime dar daugiau tokių akimirkų.“
„Kai įmušiau, buvau toks laimingas, kad negalėjau apie nieką galvoti.“
Tačiau šiam įvarčiui jis suteikė ir asmeninę reikšmę. Dar prieš rungtynes jo galvoje sukosi kadaise išgirsti žodžiai, kad į aukštesnį lygį prasimuša tie futbolininkai, kurie sugeba pasirodyti svarbiausiose rungtynėse.
„Nuo tos dienos, kai sužinojome, jog žaisime prieš Vilniaus „Žalgirį“, šie žodžiai buvo mano galvoje. Todėl esu labai laimingas, kad pavyko įmušti ir padėti komandai laimėti.“
Pergalė prieš „Žalgirį“ Kantai suteikė ne tik gerų emocijų. Ji sustiprino tikėjimą savo galimybėmis.
„Įvartis prieš komandą, kuri žaidžia aukščiausioje lygoje ir rungtyniauja Europos turnyruose, suteikė man daug pasitikėjimo. Tai privertė mane patikėti, kad galiu siekti dar daugiau kaip futbolininkas.“
Kartu jis suprato ir dar vieną dalyką – reikia labiau pasitikėti savimi ir savo pasirinktu keliu.
„Supratau, kad turiu labiau pasitikėti savimi ir kad viskas, ką iki šiol dariau, buvo teisingas kelias.“
Ko palinkėtų jaunesniam Kantai?
Šiandien į savo karjerą žvelgdamas iš kitos perspektyvos, Kanta turi ir dalykų, kuriuos norėtų pasakyti jaunesnei savo versijai.
„Pasakyčiau jam daugiau galvoti ir daugiau dirbti.“
Tačiau kalba eina ne vien apie darbo kiekį. Kanta norėtų, kad jaunesnis jis anksčiau būtų geriau supratęs savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei į viską žiūrėjęs kryptingiau.
„Norėčiau, kad jis geriau suprastų, ką moka gerai, ko jam trūksta, ir į viską žiūrėtų su didesniu tikslu. Manau, tai būtų padėję tapti geresniu futbolininku dar jaunesniame amžiuje.“
Ir dar viena pamoka, kuri, jo manymu, būtų pravertusi – kalbos.
„Taip pat pasakyčiau pradėti mokytis kalbų daug anksčiau.“
Likusi sezono dalis
Dabar Kantos mintys jau nukreiptos į sezono finišą. Individualių skaičių jis sau nusistatyti nenori, tačiau noras išspausti iš savęs maksimumą išlieka.
„Nenoriu nusistatyti konkretaus skaičiaus, bet noriu įmušti kuo daugiau įvarčių ir atlikti kuo daugiau rezultatyvių perdavimų.“
Komandinis tikslas dar konkretesnis – laimėti visas likusias aštuonerias rungtynes.
„Asmeniškai noriu įmušti kiekvienose rungtynėse. Noriu kovoti kartu su komanda ir visada žaisti dėl pergalės.“
Pirmasis iš likusių iššūkių – penktadienio rungtynės su „Babrungu“.
Kanta neslepia, kad laukia sunkus mačas. Varžovus jis vertina kaip labai stiprią komandą, kuri šį sezoną „Pirmoje lygoje, remiamoje TOPsport“ pasiekė ne vieną pergalę.
„Manau, kad galime laimėti, jeigu išvengsime klaidų, kurias padarėme praėjusiose tarpusavio rungtynėse. Manau, kad svarbiausia bus gerai sužaisti gynyboje.“
O kalbėdamas apie „Atmosferos“ puolimą, Kanta turi paprastą žinutę komandos draugams:
„Noriu, kad visi pasitikėtų mūsų kokybe.“
Koks yra Kanta Seki už aikštės ribų?
„Visą gyvenimą žaidžiau futbolą, todėl manau, kad tai, ką matote iš manęs aikštėje, iš esmės ir yra tai, kas esu.“
Vis dėlto yra viena detalė, kurios aikštėje greičiausiai nepastebėsite.
„Noriu per šias paskutines aštuonerias rungtynes parodyti jums daugiau savęs. Nes už aikštės ribų iš tikrųjų esu labai drovus.“
O ką apie Kantą dar galime sužinoti?
Jo mėgstamiausias futbolininkas – Lionelis Messi, o mėgstamiausias klubas – „FC Barcelona“. Maisto pasirinkimas taip pat gana konkretus – japonas labiausiai mėgsta ungurį („unagi“). Laisvalaikiu jį galima rasti pirtyje arba tiesiog ieškant skanaus maisto.
Paklaustas apie linksmiausią „Atmosferos“ rūbinės žaidėją, Kanta iškart įvardija Bawa, o garsiausiu komandos nariu laiko Umaro.
O jeigu futbolo jo gyvenime nebūtų?
„Manau, būčiau kitas sportininkas.“
Tačiau kol kas Kanta Seki apie kitą sportą galvoti neturi kada. Jo kelias Europoje tęsiasi, o kartu su „Atmosfera“ jo laukia dar aštuonerios sezono rungtynės.